Mažasis princas

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt septintas skyrius
Dabar, žinoma, bus praėję jau šešeri metai… Dar niekad nepasakojau šio atsitikimo. Draugai, kurie mane vėl pamatė, labai džiaugėsi, kad aš gyvas. Atrodžiau liūdnas, bet jiems sakiau: tai iš nuovargio.
Dabar jau šiek tiek apsiraminau. Tai yra… ne visai. Bet tikrai žinau, kad jis grįžo į savo planetą, nes prašvitus neberadau [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt šeštas skyrius
Netoli šulinio buvo senos, iš akmenų sumūrytos sienos griuvėsiai. Rytojaus vakare, eidamas čia po darbo, dar iš tolo pastebėjau, kad viršuje sėdi mažasis princas, nuleidęs kojas. Išgirdau, kaip jis pasakė:
- Argi tu neatsimeni? Visai ne čia!
Kažkieno kito balsas jam turbūt ką atsakė, nes jis aiškino:
- Taip! Taip! Diena – ta [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt penktas skyrius
- Žmonės,- tarė mažasis princas,- susigrūda į greituosius traukinius, bet jie nežino, ko ieško. Todėl blaškosi ir sukasi ratu…
Ir jis pridūrė:
- O tai neverta…
Šulinys, kurį mes priėjome, nebuvo panašus į Sacharos šulinius. Sacharos šuliniai – paprastos, smėlyje išraustos duobės. Šis buvo panašus į tikrą kaimo šulinį. Bet jokio kaimo aplinkui [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt ketvirtas skyrius
Jau buvo praėjusi savaitė, kai dykumoje sugedo mano lėktuvas, ir pasakojimo apie prekiautoją klausiausi gerdamas paskutinį lašą savo vandens atsargų.
- Ak,- tariau mažajam princui,- tavo atsiminimai labai gražūs, bet jei aš nepataisysiu lėktuvo, tai nebeturėsiu ko gerti, ir būčiau irgi laimingas, jei galėčiau dabar pamažu nueiti prie šaltinio!
- Mano bičiulė [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt trečias skyrius
- Laba diena,- tarė mažasis princas.
- Laba diena,- tarė prekiautojas.
Tai buvo prekiautojas, kuris pardavinėjo patobulintas piliules troškuliui malšinti. Nuryji vieną per savaitę ir nebenori gerti.
- Kodėl tu jas pardavinėji?- paklausė mažasis princas.
- Jos sutaupo labai daug laiko,- atsakė prekiautojas.- Žinovai apskaičiavo. Per savaitę susitaupo penkiasdešimt trys minutės.
- Ir ką žmonės [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt antras skyrius
- Laba diena,- tarė mažasis princas.
- Laba diena,- tarė iešmininkas.
- Ką tu čia veiki?- paklausė mažasis princas.
- Skirstau keleivius, vis po tūkstantį,- atsakė iešmininkas.- Išleidžiu traukinius, kurie juos veža čia į dešinę, čia į kairę.
Ir su spindinčiais žiburiais pradundėjo greitasis traukinys, virpindamas iešmininko būdelę.
- Jie labai skuba,- tarė mažasis princas.- [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimt pirmas skyrius
Tada pasirodė lapė.
- Laba diena,- tarė lapė.
- Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.
- Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi…
- Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili…
- Aš esu lapė,- tarė lapė.
- Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna…
- Aš negaliu su tavim [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
dvidešimtas skyrius
Tačiau išėjo taip, kad mažasis princas, ilgai žygiavęs per smėlį, uolas ir sniegą, pagaliau atrado kelią. O visi keliai veda pas žmones.
- Laba diena,- tarė jis.

Prieš ji buvo daržas, pilnas žydinčių rožių.
- Laba diena,- tarė rožės.
Mažasis princas pasižiūrėjo į jas. Jos visos buvo panašios į jo gėlę.
- Kas jūs esate?- paklausė [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
devynioliktas skyrius
Mažasis princas įkopė į aukštą kalną. Vieninteliai kalnai, kuriuos jis žinojo, buvo trys ugnikalniai, tesiekę jam iki kelių. O užgesęs ugnikalnis jam atstojo taburetę. Nuo šitokio aukšto kalno,- tarė jis sau dabar,- vienu žvilgsniu pamatysiu visą planetą ir visus žmones… Bet jis matė tik smailas kaip adatos uolų viršūnes.

Mažasis princas įkopė [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
aštuonioliktas skyrius

Mažasis princas perėjo dykumą ir aptiko tik vieną gėlę. Gėlę su trimis vainiklapiais, visai menkutę gėlelę…
- Laba diena,- tarė princas.
- Laba diena,- tarė gėlė.
- Kur žmonės?- mandagiai pasiteiravo mažasis princas.
Gėlė buvo kažkada mačiusi pražygiuojant vilkstinę.
- Žmonės? Rodos, jų yra kokie šeši ar septyni. Mačiau juos prieš keletą metų. [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
septynioliktas skyrius
Kai nori būti sąmojingas, kartais šiek tiek ir pameluoji. Kalbėdamas apie žibintininkus, pasakiau ne visą tiesą. Yra pavojaus, kad tie, kurie mūsų planetos nepažįsta, gali ją įsivaizduoti klaidingai. Žmonės užima Žemėje labai mažai vietos. Jei du milijardai Žemės gyventojų sustotų stati ir šiek tiek susispaustų, kaip mitinge, jie lengvai sutilptų dvidešimties [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
šešioliktas skyrius
Tad septintoji planeta buvo Žemė.
Žemė – ne bet kokia planeta! Joje yra šimtas vienuolika karalių (įskaitant, žinoma, ir negrų karaliukus), septyni tūkstančiai geografų, devyni šimtai tūkstančių biznierių, septyni su puse milijono girtuoklių, trys šimtai vienuolika milijonų tuščiagarbių – maždaug apie du milijardus suaugusių žmonių. Kad galėtume įsivaizduoti, kokio didumo yra žemė, [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
penkioliktas skyrius
Šeštoji planeta buvo dešimt kartų didesnė. Joje gyveno vienas senas ponas, kuris rašė didžiules knygas.
- Še tau! Tyrinėtojas!- sušuko jis, pamatęs mažajį princą.
Mažasis princas atsisėdo ant stalo, norėdamas truputį atsipūsti. Juk jis buvo jau tiek keliavęs!
- Iš kur atvyksti?- tarė jam senasis ponas.
- Kas ta didelė knyga?- paklausė mažasis princas.- Ką [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
keturioliktas skyrius
Penktoji planeta buvo labai įdomi. Ji iš visų mažiausia. Joje išsitenka tik gatvės žibintas ir jo uždegėjęs – žibintininkas. Mažasis princas negalėjo suprasti, kam reikalingas gatvės žibintas ir žibintininkas kažkur dangaus skliaute, planetoje, kurioje nebuvo nei namų, nei gyventojų. Tačiau jis tarė pats sau:
- Tas žmogus gal ir tikrai išdarinėja nesąmones. [...]

Antuanas de Sent-Egziuperi
Mažasis princas
tryliktas skyrius
Ketvirtoji planeta priklausė biznieriui. Šis žmogus taip neturėjo laiko, kad, atvykus mažajam princui, net galvos nepakėlė.
- Laba diena,- tarė jam šis.- Jūsų cigaretė užgeso.
- Trys ir du – penki. Penki ir septyni – dvylika. Dvylika ir trys – penkiolika. Labas! Penkiolika ir septyni – dvidešimt du. Dvidešimt du ir šeši – [...]