Anglų kalbos brandos egzaminas 2010
2010.05.31
|
Užsienio kalbos (anglų) valstybinis brandos egzaminas įvyks birželio 14d. nuo 9.00 val. Anglų kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys 2010 Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca iš šio statuso išstumdama prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba. 2010 M. UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino programa (toliau –programa) parengta remiantis Bendrojo lavinimo mokyklos 11–12 klasių užsienio kalbų bendrąja programa ir Išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465, 2005 m. užsienio kalbos brandos egzaminų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365 (Žin., 2005, Nr. 94-3517). II. UŽSIENIO KALBOS MOKYMO(SI) TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2. Užsienio kalbos mokymu(si) bendrojo lavinimo mokykloje integruotai siekiama bendrųjų ugdymo tikslų ir dalyko tikslų. Mokydamasis užsienio kalbos, mokinys siekia: 2.1. ugdytis kaip asmenybė, brandintis vertybines orientacijas, kūrybiškumą, atvirumą pasauliui, saviraišką užsienio kalba; 2.2. išmokti bendrauti užsienio kalba (keistis informacija, idėjomis, nuomonėmis, požiūriais, patirtimi) įprastose viešojo ir asmeninio gyvenimo situacijose; 2.3. pažinti užsienio kalbą kaip ją vartojančios tautos/tautų kultūros išraišką; 2.4. susipažinti su tautos/tautų, kurios/kurių kalbą mokosi, bendravimo normomis ir gebėti jų laikytis; 2.5. ugdytis lingvistinę kompetenciją kaip komunikacinės kompetencijos prielaidą; 2.6. išmokti naudotis ir keistis informacija, taikyti informacines komunikacines technologijas; 2.7. išmokti mokytis kalbos/kalbų. III. EGZAMINO TIKSLAS, TIKRINAMŲ PASIEKIMŲ LYGIS IR VERTINIMO PRINCIPAI 3. Užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių komunikacinę kalbinę kompetenciją. 4. Egzaminas rengiamas remiantis Bendrųjų programų bendruoju ir išplėstiniu kursu ir atitinka Išsilavinimo standartų bendrojo ir išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus. Užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino užduotyje 40 proc. taškų atitinka bendrąjį užsienio kalbos kursą ir 60 proc. – išplėstinį. 5. Egzamino vertinimas yra norminis, tai yra vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus. Mokinio darbas pagal egzamino vertinimo instrukcijoje, kurią kiekvienais metais tvirtina Nacionalinio egzaminų centro direktorius, pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais, kurie perskaičiuojami į balus nuo 1 iki 100. Minimalią išlaikymo ribą taškais nustato ir patvirtina Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas, kurio sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. IV. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 6. Egzamino metu tikrinama mokinių komunikacinė kalbinė kompetencija, kuri susideda iš trijų pagrindinių kompetencijų – lingvistinės, sociolingvistinės ir pragmatinės: 6.1. lingvistinę kompetenciją sudaro: 6.1.1. leksinė kompetencija – žinios ir gebėjimai vartoti žodyną; 6.1.2. gramatinė kompetencija – kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis; 6.1.3. semantinė kompetencija – mokinio gebėjimas suvokti ir kurti reikšmes; 2 6.1.4. ortografinė kompetencija – žinios ir gebėjimas suvokti ir produkuoti simbolius, iš kurių susideda rašytiniai tekstai; 6.2. sociolingvistinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimai, susiję su socialine kalbos vartojimo sritimi ir apimantys kalbinius socialinių santykių žymeklius, mandagumo normas, tautos išmintį perteikiančius posakius, registro skirtumus, tarmę ir akcentą; 6.3. pragmatinę kompetenciją sudaro diskurso kompetencija (mokinio gebėjimas jungti sakinius į sekas) ir funkcinė kompetencija (sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymas bendraujant). 7. Mokinių gebėjimai atsiskleidžia keturiose kalbinės veiklos srityse: klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo. Kalbėjimo gebėjimai tikrinami įskaita, o klausymo, skaitymo ir rašymo gebėjimai – egzaminu. |
| Palikite komentarą | Atsektis |