Mažasis princas – šeštas skyrius
2010.03.07
|
Antuanas de Sent-Egziuperi Mažasis princas Šeštas skyrius Ak mažasis princai, jau ėmiau suprasti, koks nelinksmas tavo mažutis gyvenimas. Vienintelė tavo pramoga ilgai tebuvo saulėlydžių švelnumas. Šią naują smulkmeną sužinojau ketvirtos dienos rytą, kai man pasakei: - Aš labai mėgstu saulėlydžius. Einam pasižiūrėti saulėlydžio... - Bet dar reikia palaukti... - Ko palaukti? - Palaukti, kol saulė leisis. Tu iškart atrodei labai nustebęs, o paskui nusijuokei pats iš savęs. Ir pasakei: - Man visada rodosi, kad aš namie! Iš tikrųjų. Tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose yra vidudienis, Prancūzijoje - visi tai žino - saulė leidžiasi. Jei tik iš ten galėtum per minutę atsidurti Prancūzijoje, matytum saulėlydį. Deja, nuo Jungtinių Valstijų iki Prancūzijos - pernelyg toli. Bet tavo mažutėje planetoje užtekdavo tik paslinkti kėdę porą žingsnių, ir tu žiūrėdavai į saulės laidą, kada panorėdavai... [caption id=attachment_4409 align=alignnone width=437 caption=Mažasis princas][/caption] - Vieną dieną mačiau saulę leidžiantis keturiasdešimt tris kartus! Ir, kiek palaukęs, pridūrei: - Žinai... kai taip liūdna, tai mėgsti saulėlydžius... - Tą dieną, kai tu keturiasdešimt tris kartus žiūrėjai, kaip leidžiasi saulė, tau buvo irgi liūdna? Bet mažasis princas nieko nesakė. |
| Palikite komentarą | Atsektis |