Patarimai mokiniui, kuriančiam samprotavimo rašinį
2010.02.25
|
Samprotaujamasis rašinys – tai argumentuotas, logiškas, įtikinamas, nuoseklus tekstas, siejamas su pagrindiniais individo ir visuomenes gyvenimo klausimais. Mokinys privalo atskleisti savo požiuri i užduoties formuluoteje nurodytas ar paties keliamas problemas (paprastai jos keliamos ižangoje), irodyti savo požiurio pagrįstumą, polemizuoti su kitais autoriais (destymo pastraipose), gebėti apibendrinti savo ir kitų mintis (pabaigos pastraipoje). Skiriamos dvi samprotavimo atmainos – aiškinimas ir argumentavimas. Aiškindamas mokinys turi supažindinti, suteikti žiniu, t.y. padeti suprasti savoka ar reiškini. Argumentuodamas privalo pagrįsti savo teiginius, įrodyti teziu teisingumą, spręsti tam tikrą problemą. Patarimai mokiniui, rašančiam samprotavimo rašinį Remkis įvairiais argumentais (faktologiniais: moksliniais, dokumentiniais, statistika, ekspertų išvadomis ir vertinamaisiais: pavyzdžiais, kitu autoriu mintimis, citatomis). Argumentu ieškok visuomenes patirtyje (žiniasklaida, politikos aktualijos, autoritetų citatos, istorija, filosofija, religija, kino menas). Atskleisk asmenine patirtį (šeimos, gimines, pažįstamų žmonių). Tau svarbi kulturos patirtis (literatūra, teatras, fotografija, dailė, kultūros istorija, kultūros autoritetų mintys). Išryškink savo poziciją, remdamasis kitų patirtimi ir polemizuodamas su kitais autoriais. Nurodyk rimta pagrindą, del ko kritikuoji kito žmogaus mintis. Nenukrypk nuo temos, kiekvienoje pastraipoje pletok mintį ir laikykis pasirinkto aspekto. Parašes darbą, patikrink, ar tikrai pirmoje pastraipoje pasakai, apie ką bus rašoma, o paskutineje apibendrini, kas buvo aptarta. Stenkis buti konkretus, venk perkeltinių prasmių. Siek kokybiškos stiliaus raiškos: aiškių, logiškų, tikslių, nuoseklių ir įvairios struktūros sakinių. Samprotaudamas taikyk ivairius aiškinimo modelius: klausimą – atsakymą, neigimą – teigimą, žinoma – nežinoma, nereikšmingiausia – reikšmingiausia. Išanalizuok įvestis ir naudokis jomis kaip atspirties taškais. Neužmiršk, kad tavo darbe turi buti pradžia, požiuris, polemizavimas, pagrindimas, pavyzdys, pabaiga. Rašydamas laikykis teksto komponavimo reikalavimų: įvadinės pastraipos (joje supažindink su tema, savo pozicija, nuomone, iškelk probleminius klausimus, nurodyk, kokia gyvenimo sritis ir koks aspektas tave domina labiausiai ir kodėl), dėstymo (kiekviena dėstymo pastraipa turėtų plėtoti pagrindinę mintį, argumentuotai paaiškinti poziciją), siejamųjų pastraipų (trumpi neargumentuoti sakiniai, sujungiantys pastraipas) ir apibendrinamosios pastraipos (joje iš dalinių išvadų apibendrink visą tekstą, pagrindinę mintį, atskleisk savo santykį su teksto vertybemis). Nepamiršk, kad kiekviena pastraipa sudaroma iš pagrindines tezes (teminio sakinio), įrodomųjų sakinių, apibendrinimo. Kiekvienas argumentas susideda iš triju pagrindinių dalių: teiginio, pagrindimo ir prielaidos. Ieškok įdomių, aiškių pavyzdžių, venk visažinio pozicijos ir tušcių išvedžiojimų. Šaltinis: Rita Jurciukoniene ir Birute Kuklieriene – “Samprotaujame ir interpretuojame” |
| Palikite komentarą | Atsektis |