Dėl prelato Mykolo Krupavičiaus pomirtinio apdovanojimo
2010.07.30
|
Šiemet sueina 120 metų nuo prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo (1885-10-01, Balbieriškis) ir 35 metai nuo jo mirties (1970-12-04, Čikaga). 1992 m. gegužės 30 d. Vilniuje, baigiamajame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) suvažiavime, Lietuvos valstybės vardu buvo padėkota šiai organizacijai, kuri 48 metus atstovavo pavergtai Lietuvai, kalbėjo jos vardu, gynė Lietuvos laisvės bylą. VLIK’as buvo sukurtas Lietuvoje, o išstumtas iš okupuotos Lietuvos, užsienyje faktiškai vykdė Seimo ir Vyriausybės funkcijas. Prelatas Mykolas Krupavičius buvo žymiausias VLIK’o organizatorius ir ilgametis jo vadovas (1945-1955 m.). Jo vadovaujamas Komitetas lietuvių tautos amžinųjų siekių vardu 1949 m. birželio 14 d. priėmė ir paskelbė Lietuvių chartą, kurioje nustatė pagrindines direktyvas pasaulyje išsibarsčiusiems lietuviams ir įpareigojo šių direktyvų laikytis. Kai buvo minima VLIK’o 20 metų susiorganizavimo sukaktis (1963 m. lapkričio 22-23 d., Niujorkas), už ypatingus nuopelnus M. Krupavičius buvo išrinktas šios organizacijos Garbės pirmininku. M. Krupavičius atliko ir kitą istorinės reikšmės darbą – su didžiule energija ir pasiaukojimu ėmėsi kurti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) organizaciją, kurios nuopelnai Lietuvos laisvės atkovojimui visiems žinomi ir vertinami. Šiandien Lietuvon, nors ir sunkiai, grįžta visa lietuvių tautos dramatiška istorija, jos garbė. Tačiau kol į Lietuvą nesugrįš Mykolas Krupavičius, sunku įsivaizduoti ne tik pilnavertę Lietuvos praeitį, bet ir jos ateitį. Deja, iki šiol Lietuvoje nerasime M. Krupavičiaus vardu pavadintos nei gatvės, nei mokyklos ar bibliotekos, nors lietuvių visuomenėje jo vardas tebegyvas, jo asmenybė tebespinduliuoja pasiaukojimu Lietuvai. Neįtikėtinai daug M. Krupavičius nuveikė tuoj po Pirmojo pasaulinio karo inicijuojant ir įgyvendinant Lietuvoje bene radikaliausią žemės ūkio reformą. Šios misijos M. Krupavičius ėmėsi su tokiu išmanymu, ryžtu ir valingumu, kad reformos įgyvendinimas tapo nebeatsiejamas ne tik nuo jo vardo, bet ir nuo Lietuvos, kaip valstybės, atkūrimo. Savo ryžtingu veiklumu, savo lietuviškų vertybių saugojimu ir savo idealizmu jis yra pavyzdys ir kelrodis lietuvių ateities veiklai. Jis yra tapęs lietuvio veikėjo, kovotojo ir žadintojo simboliu. Štai ką apie prelatą Mykolą Krupavičių yra sakę įžymesnieji lietuvių tautos kultūros veikėjai: „Jis yra pasaulyje pasklidusių lietuvių bendruomenės didysis statytojas. Krupavičiaus vykdomas pasaulio lietuvių bendruomenės organizacijos kūrimas mūsų išeivijos lietuvybei palaikyti ir tautinei kultūrai ugdyti yra ne mažesnės reikšmės, kaip ir žemės reforma Lietuvos nepriklausomybei ir šiuo atžvilgiu M. Krupavičius yra epochinis lietuvis“ (Vytautas Vaitiekūnas). „Jis buvo šių laikų žymiausias Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas. Šitas valingas, veiklus, ryžtingas ir materialiai švarus žmogus įrašė neišdildomomis raidėmis savo vardą politinėje ir socialinėje Lietuvos istorijoje...“ (profesorius Stasys Šalkauskis). „Jis buvo didis lietuvis, didelis patriotas, didis mūsų politikas ir visuomenininkas, o tautoje tokių vyrų retai pasitaiko“ (generolas Stasys Raštikis). „Kalbėdamas apie tautos įvaizdį, norėčiau pabrėžti vieną labai svarbų istorinį momentą. Tai žemės ūkio reforma, kurią 1922 m. parengė M. Krupavičius. Jis mūsų istorijoje tokio masto asmenybė, kurią reikėtų gretinti su Vytautu Didžiuoju. Žemės reforma – didžiulis lūžis, po kurio atsirado vidutinis ūkininkas. Lietuva tapo ūkininkų tauta. Tik todėl, manau, ir buvo įmanoma 9-erius metus trukusi rezistencija“ (profesorius Edvardas Gudavičius). Savo paskutinės valios pareiškime M. Krupavičius nurodė: „Ant pastatyto prie kapo kryžiaus turėtų būti toks sakinys: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo tėvynė Lietuva“. Įvertinant visus prelato Mykolo Krupavičiaus nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei, prilygintinus neeiliniam žygdarbiui, prašome gerbiamą Prezidentą apdovanoti jį aukščiausiu Lietuvos įvertinimu – Vytauto Didžiojo Ordinu su aukso grandine. Pasiliekame su viltimi, tikėdami pozityviu Jūsų Ekscelencijos sprendimu. (Šį kreipimąsi pasirašė užsienyje ir Lietuvoje gyvenantys visuomenės veikėjai, mokslininkai, politikai ir kt.) OMNI naujienos, 2006 01 20 |
| Palikite komentarą | Atsektis |