Kadangi lietuvių kalbos egzaminas 2010 m. iš esmės nesikeičia, turime vadovautis 2009 metų programomis ir kitais dokumentais.
Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų tvarkaraštis
Pagrindinė sesija
Valstybinis brandos egzaminas (VBE) ir mokyklinis brandos egzaminas (MBE)
2009 m. gegužės 20 d.
Pakartotinė sesija
VBE – 2009 m. birželio 12 d.
MBE – 2009 m. liepos 1 d.
Brandos egzamino struktūra
Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminas yra privalomas ir jį sudaro dvi dalys – teksto rašymas ir teksto suvokimas.
Jos abi laikomos tą pačią dieną, todėl reikia pasirinkti vieną – mokyklinį arba valstybinį – brandos egzamino tipą.
Pirmoji brandos egzamino dalis – teksto rašymas – truks 3 valandas.
Antroji brandos egzamino dalis – teksto suvokimas – truks 1,5 valandos.
Tarp brandos egzamino dalių bus pusės valandos pertrauka.
Pravartu žinoti…
Teksto rašymas
Valstybiniame brandos egzamine galima rinktis vieną iš dviejų užduočių:
rašyti samprotavimo rašinį,
rašyti teksto interpretaciją.
Mokykliniame brandos egzamine galima rinktis vieną iš trijų užduočių:
rašyti samprotavimo rašinį,
rašyti literatūrinį rašinį,
rašyti teksto interpretaciją.
Nesvarbu, kurios užduoties imsis kandidatas (rašyti teksto interpretaciją ar samprotavimo rašinį), svarbiausia, kad jis gebėtų kurti argumentuotą dalykinį tekstą, nuosekliai, logiškai dėstyti mintis, taisyklingai rašyti.
2009 m. patikslintoje lietuvių k. (gimtosios) brandos egzaminų programoje nurodyta mažiausia brandos egzamino rašymo dalies teksto apimtis: mokyklinio brandos egzamino – 350 žodžių, valstybinio brandos egzamino – 400 žodžių.
Skiriasi tik užduočių kryptis:
• rašantieji interpretaciją aiškina grožinių kūrinių ar jų ištraukų prasmes (brandos egzamine pateikiamų interpretuoti tekstų autoriai žinomi iš Bendrųjų programų; autorių sąrašas yra NEC tinklalapyje www.egzaminai.lt);
• rašantieji samprotavimo rašinį kuria tekstą, susijusį su esminiais kultūros (kalbos, literatūros, meno), visuomenės ir žmogaus gyvenimo klausimais, atskleidžia savo požiūrį į užduočių formuluotėse nurodytas ar pačių keliamas problemas;
• mokykliniame brandos egzamine rašantieji literatūrinį rašinį renkasi vieną iš 3 temų, šalia kurių nurodomi autoriai (būtina remtis bent vieno iš jų kūryba).
Teksto suvokimas
Jau tapusiomis tradicinėmis teksto suvokimo užduotimis tikrinama, ar kandidatas suvokia teksto temą, randa reikiamą informaciją, savais žodžiais perfrazuoja teksto mintis, daro tiesiogines išvadas, randa citatų minčiai pagrįsti, atpažįsta tekste lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus, stilistines figūras, pateikia jų pavyzdžių, nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją, formuluoja pagrindinę mintį, problemą, tikslą ir kita. Visi tikrinami gebėjimai apibrėžti Egzaminų programoje (ieškoti www.egzaminai.lt).
Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamino vertinimas ir išlaikymo riba
2009 m. patikslintoje Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų programoje nurodoma, kad egzamino įvertinimą sudarys abiejų dalių – teksto suvokimo ir teksto rašymo įvertinimų suma. Taip pat atsisakyta nustatyti išankstinę egzamino išlaikymo ribą.
Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamine pateikiamų interpretuoti tekstų autoriai žinomi iš Bendrųjų programų.
Grožinių kūrinių autorių sąrašas:
K. Donelaitis. „Metai“,
Maironis. „Pavasario balsai“, „Jaunosios Lietuvos“ fragmentai,
Šatrijos Ragana. „Sename dvare“,
Vaižgantas. „Pragiedruliai“ („Gondingos kraštas“),
J. Biliūnas. Apsakymai. „Liūdna pasaka“,
V. Krėvė. „Skirgaila“,
V. Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“, „Tarp dviejų aušrų“,
J. Savickis. Novelės,
S. Nėris. „Diemedžiu žydėsiu“, „Prie didelio kelio“,
H. Radauskas. „ Fontanas“, „Strėlė danguje“,
A. Vaičiulaitis. Novelės,
B. Sruoga. ,,Dievų miškas“,
A. Škėma. „Balta drobulė“,
J. Marcinkevičius. „Mažvydas“,
J. Aputis,
R. Granauskas,
V. Juknaitė,
S. Šaltenis,
B. Vilimaitė,
S. Geda,
M. Martinaitis,
N. Miliauskaitė,
J. Vaičiūnaitė,
T. Venclova.
Pastaba: paryškintų autorių tekstai gali būti interpretuojami tik per lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą.
