Kadangi lietuvių kalbos egzaminas 2010 m.  iš esmės nesikeičia, turime vadovautis 2009 metų programomis ir kitais dokumentais.

Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų tvarkaraštis

Pagrindinė sesija
Valstybinis brandos egzaminas (VBE) ir mokyklinis brandos egzaminas (MBE)
2009 m. gegužės 20 d.

Pakartotinė sesija
VBE – 2009 m. birželio 12 d.
MBE – 2009 m. liepos 1 d.

Brandos egzamino struktūra

Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminas yra privalomas ir jį sudaro dvi dalys – teksto rašymas ir teksto suvokimas.

Jos abi laikomos tą pačią dieną, todėl reikia pasirinkti vieną – mokyklinį arba valstybinį – brandos egzamino tipą.

Pirmoji brandos egzamino dalis – teksto rašymas – truks 3 valandas.

Antroji brandos egzamino dalis – teksto suvokimas – truks 1,5 valandos.

Tarp brandos egzamino dalių bus pusės valandos pertrauka.

Pravartu žinoti…

Teksto rašymas

Valstybiniame brandos egzamine galima rinktis vieną iš dviejų užduočių:
rašyti samprotavimo rašinį,
rašyti teksto interpretaciją.

Mokykliniame brandos egzamine galima rinktis vieną iš trijų užduočių:
rašyti samprotavimo rašinį,
rašyti literatūrinį rašinį,
rašyti teksto interpretaciją.

Nesvarbu, kurios užduoties imsis kandidatas (rašyti teksto interpretaciją ar samprotavimo rašinį), svarbiausia, kad jis gebėtų kurti argumentuotą dalykinį tekstą, nuosekliai, logiškai dėstyti mintis, taisyklingai rašyti.
2009 m. patikslintoje lietuvių k. (gimtosios) brandos egzaminų programoje nurodyta mažiausia brandos egzamino rašymo dalies teksto apimtis: mokyklinio brandos egzamino – 350 žodžių, valstybinio brandos egzamino – 400 žodžių.

Skiriasi tik užduočių kryptis:

•    rašantieji interpretaciją aiškina grožinių kū­rinių ar jų ištraukų prasmes (brandos egzamine pateikiamų interpretuoti tekstų autoriai žinomi iš Bendrųjų programų; autorių sąrašas yra NEC tinklalapyje www.egzaminai.lt);
• rašantieji samprotavimo rašinį kuria tekstą, susijusį su esminiais kultūros (kalbos, literatūros, meno), visuomenės ir žmogaus gyvenimo klausimais, atskleidžia savo požiūrį į užduočių formuluotėse nurodytas ar pačių keliamas problemas;
• mokykliniame brandos egzamine rašantieji literatūrinį rašinį renkasi vieną iš 3 temų, šalia kurių nurodomi autoriai (būtina remtis bent vieno iš jų kūryba).
Teksto suvokimas

Jau tapusiomis tradicinėmis teksto suvokimo užduotimis tikrinama, ar kandidatas suvokia teksto temą, randa reikiamą informaciją, savais žodžiais perfrazuoja teksto mintis, daro tiesiogines išvadas, randa citatų minčiai pagrįsti, atpažįsta tekste lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus, stilistines figūras, pateikia jų pavyzdžių, nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją, formuluoja pagrin­dinę mintį, problemą, tikslą ir kita. Visi tikrinami gebėjimai apibrėžti Egzaminų programoje (ieškoti www.egzaminai.lt).

Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamino vertinimas ir išlaikymo riba

2009 m. patikslintoje Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų programoje nurodoma, kad egzamino įvertinimą sudarys abiejų dalių – teksto suvokimo ir teksto rašymo įvertinimų suma. Taip pat atsisakyta nustatyti išankstinę egzamino išlaikymo ribą.

Lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzamine pateikiamų interpretuoti tekstų autoriai žinomi iš Bendrųjų programų.
Grožinių kūrinių autorių sąrašas:

K. Donelaitis. „Metai“,
Maironis. „Pavasario balsai“, „Jaunosios Lietuvos“ fragmentai,
Šatrijos Ragana. „Sename dvare“,
Vaižgantas. „Pragiedruliai“ („Gondingos kraštas“),
J. Biliūnas. Apsakymai. „Liūdna pasaka“,
V. Krėvė. „Skirgaila“,
V. Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“, „Tarp dviejų aušrų“,
J. Savickis. Novelės,
S. Nėris. „Diemedžiu žydėsiu“, „Prie didelio kelio“,
H. Radauskas. „ Fontanas“, „Strėlė danguje“,
A. Vaičiulaitis. Novelės,
B. Sruoga. ,,Dievų miškas“,
A. Škėma. „Balta drobulė“,
J. Marcinkevičius. „Mažvydas“,
J. Aputis,
R. Granauskas,
V. Juknaitė,
S. Šaltenis,
B. Vilimaitė,
S. Geda,
M. Martinaitis,
N. Miliauskaitė,
J. Vaičiūnaitė,
T. Venclova.

Pastaba: paryškintų autorių tekstai gali būti interpretuojami tik per lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą.

2010.03.10 | Žymos: , ,

Antuanas de Sent-Egziuperi

Mažasis princas

Devintas skyrius

Manau, kad ištrūkti jam padėjo keliaujantieji paukščiai. Prieš išvykdamas rytą jis savo planetoje viską gražiai sutvarkė. Atsidėjęs išvalė veikiančius ugnikalnius. Veikiančių ugnikalnių jis turėjo dvejetą. Ant jų buvo labai patogu rytais pasišildyti pusryčius. Jis turėjo ir vieną užgesusį ugnikalnį. Bet, anot jo, “atsarga gėdos nedaro!” Taigi išvalė ir užgesusį ugnikalnį. Jei ugnikalniai gerai išvalyti, jie dega sau pamažu, lygiai ir neišsiveržia. Išsiveržęs ugnikalnis pridaro tiek bėdų kaip ir užsidegęs dūmtraukis. Savo Žemėje mes, aišku, esame per maži, kad galėtume išvalyti ugnikalnius. Todėl kyla aibės nemalonumų.

9a

Mažasis princas truputį nuliūdęs išrovė ir paskutinius dar užsilikusius baobabų daigus. Jis manė, kad niekada nebegrįšiąs. Bet visi šie įprastiniai darbai šįryt jam atrodė nepaprastai malonūs. Ir, kai paskutinį kartą palaistė gėlę ir ruošėsi pridengti gaubtu, pajuto, kad jam norisi verkti.

- Lik sveika,- tarė jis gėlei.

Bet ji nieko neatsakė.

- Lik sveika,- pakartojo jis.

Gėlė nusikosėjo. Bet ne dėl slogos.

- Buvau kvaila,- tarė ji pagaliau.- Prašau man atleisti. Pasistenk būti laimingas.

Mažasis princas nustebo, neišgirdęs priekaištų. Jis stovėjo suglumęs, laikydamas rankose gaubtą. Šis ramus švelnumas jam buvo nesuprantamas.

- Na taip, aš tave myliu,- tarė jam gėlė. Tu nieko apie tai nežinojai, aš dėl to kalta. Tai nesvarbu. Bet ir tu buvai toks pat kvailas kaip ir aš. Pasistenk būti laimingas… Padėk į šalį gaubtą. Nenoriu aš jo…
- Bet juk vėjas…
- Aš ne taip jau sloguoju… Man bus gera nuo gaivaus nakties vėjo. Aš esu gėlė.
- Bet visokie gyvūnai…
- Nuo dviejų ar trijų vikšrų aš nepražūsiu, užtai pamatysiu peteliškes. Sako, jos tokios gražios. O šiaip kas gi mane lankys? Tu būsi toli. O dėl stambiųjų gyvūnų – nieko nebijau. Aš ir turiu nagus.

Ir ji naiviai parodė savo keturis dyglius. Paskui pridūrė:

- Ko tu taip delsi, tiesiog pikta! Juk nutarei išvykti. Tai ir keliauk.

Ji nenorėjo, kad jis ją matytų verkiant. Ji buvo tokia išdidi gėlė…

Vincas Kudirka – Laisvos Valandos. Satyros

Atsisiųsti elektroninę knygą

2010.03.09 | Žymos: , , ,

Antuanas de Sent-Egziuperi

Mažasis princas

Aštuntas skyrius

Apie tą gėlę netrukus sužinojau daugiau. Mažojo princo planetoje visada augdavo tik labai paprastos gėlės, pasipuošusios viena vainiklapių eile; jos neužimdavo daug vietos ir niekam nekliudydavo. Tos gėlės pasirodydavo kurį nors rytą žolėje, o vakare jau išblėsdavo. Bet šita išdygo vieną dieną iš nežinia nuo kur atneštos sėklos, ir mažasis princas labai atidžiai stebėjo tą žolelę, nepanašią į kitas žoleles. Gal čia buvo koks naujos rūšies baobabas. Tačiau keras netrukus liovėsi augęs ir pradėjo megzti žiedą. Mažasis princas, matydamas, kaip kraunasi milžiniškas pumpuras, aiškiai nujautė, kad čia pasirodys koks stebuklingas regėjimas, tačiau gėlė, pasislėpusi žaliame savo būste, vis nebaigė gražintis. Ji kruopščiai rinkosi spalvas. Ji rengėsi pamažu, derino vieną prie kito savo vainiklapius. Nenorėjo pasirodyti visa susiglamžiusi kaip aguona. Norėjo atsiskleisti visu savo grožiu. O, taip! Ji buvo didelė koketė! Todėl paslaptingas jos tualetas truko dienų dienas.

8a

Ir štai vieną rytmetį, kaip tik saulei tekant, ji pasirodė.

Ir, taip tiksliai viską susitvarkiusi, tarė žiovaudama:

- Ak, ką tik pabudau… Prašau atleisti… Aš dar visa susitaršiusi…

Mažasis princas neiškentė neparodęs, kad ja gėrisi:

- Kokia jūs graži!
- Gal ir taip,- švelniai atsiliepė gėlė.- Ir gimiau sykiu su saule…

Mažasis princas nutuokė, kad gėlė nelabai kukli, bet ji buvo tokia jaudinanti!

- Rodos, jau laikas pusryčiauti,- pridūrė ji netrukus,- gal malonėsite pagalvoti ir apie mane…

8b

Ir mažasis princas, visai sumišęs, atsinešė laistytuvą tyro vandens ir pagirdė gėlę.

Taip tad netrukus ji pradėjo jį kankinti savo kiek įtaria tuštybe. Pavyzdžiui, sykį, kalbėdama apie savo keturis dyglius, mažajam princui tarė:

- Tegul tik jie ateina, tie tigrai su savo nagais!
- Mano planetoje nėra tigrų,- pasakė mažasis princas,- be to, juk tigrai neėda žolės.
- Aš ne žolė,- švelniai atsakė gėlelė.
- Atleiskite…

8d

- Tigrų aš visai nebijau, bet neapkenčiu skersvėjo. Ar neturite širmos?

“Neapkenčia skersvėjo… augalui tai ne kas,- pagalvojo mažasis princas.- Ta gėlė labai opi…”

- Vakare uždėsite ant manęs gaubtą. Pas jus čia labai šalta. Viskas prastai įrengta. Ten, iš kur aš atvykau…

8c

Bet ji staiga nutilo. Ji buvo atvykusi sėklos pavidalu. Ji negalėjo nieko žinoti apie kitus pasaulius. Jausdamasi nužeminta, kad ją pastebėjo pradedant taip negudriai meluoti, ji du ar tris kartus sukosėjo, kad mažasis princas atrodytų kaltas.

- Nagi širmą?..
- Buvau jos beeinąs, bet mane užkalbinote!

Tada ji dar labiau užsikosėjo, kad jam vis tiek būtų nešvari sąžinė.

Taip tad mažasis princas, nors iš meilės ir stengėsi rodyti gerą valią, netrukus suabejojo gėle. Jis per daug rimtai žiūrėjo į bereikšmius žodžius ir ėmė jaustis labai nelaimingas.

“Nereikėjo man jos klausyti,- pasisakė jis man kartą,- Niekada nereikia klausyti gėlių. Reikia į jas žiūrėti, traukti jų kvapą. Nuo mano gėlės kvepėjo visa planeta, bet aš nemokėjau tuo džiaugtis. Tie žodžiai apie tigrų nagus, dėl kurių taip supykau, būtų turėję mane sugraudinti…”

Jis man papasakojo dar štai ką:

“Nieko aš tada nesupratau. Reikėjo man apie ją spręsti pagal jos darbus, o ne pagal žodžius. Ji aplink mane skleidė skanų kvapą ir viską nuskaidrino. Tikrai nereikėjo man pabėgti! Pro jos smulkias gudrybes turėjau jausti, kokia ji švelni. Juk gėlės tokios prieštaringos. Bet buvau per jaunas ir nemokėjau mylėti.”

8e